Esu Džiugas, mane vadina tiesiog – Džiuge. Esu hip-hop muzikos atlikėjas, kilęs iš Pasvalio, bet gimęs Panevėžyje. Mano muzikos kelias prasidėjo jau nuo kažkur pradinės mokyklos 8-tos klasės. Mėgau įvarią muziką bei užsiemimus. Perėjau visų laikų muziką, buvau mokyklos laikais DJ, grodavau mokyklose, po to perėjau į klubus.
Muzikos skonis buvo pas mane gan platus, nuo “80s” laikų hitų, iki plačiausios elektroninės bei klubinės muzikos. Perėjau ir tuos laikus kai šokdavome “shuffle”, “hardstyle” bei “jumpstyle”, tad muzikos skonis buvo gan platus. Kol galiausiai laikui begant, kažkaip mano siela atrodo subrendo, nes visą gyvenimą iki maždaug 17-18 metų grojau įvarias klubines ir kitokias dainas, bet klausiau juk daugiausiai tai “Eminemo”.
Jis man – autoritetas nuo pat vaikystės, manau daug kam taip. Ir kai pajautau, jog mano širdis, mintys bei siela nori pasinerti į lyriką, netikėtai pradėjau daugiau domėtis “repo” muzika. Pamenu puoliau “googlinti” bei klausyti Lietuvišką repą. Wow. Buvau tiesiog apšalęs, kiek daug kūrybingų, atkaklių bei tikrų talentų aš nežinojau! Daug kas nežinojo! Ir dabar dar repas nėra kažkas tokio Lietuvoje, nėra klausomas kaip Lietuviškas popsas ar jaunimo pamėgtas – “Trap’as”. Nemaišykite RAP’O su TRAP’U! Ir žinokit, taip kažkaip ir prasidėjo mano kelias visom keturiom į rap’o kultūrą. Kai atradau savo muzikos stilių, atradau ir save. Vis klausiausi rap’o ir muzikos “instrumentalų” bei bandydavau sukurti savo tekstą. Įsivaizdavau save repuojant… Taip „tepliojau” į lapą savo mintis apie kelis metus. Kol galiausiai nusprendžiau parašyti savo pirmą pilną kūrinį ir jį atlikti draugams. Jie mane paskatino lėkti į studiją ir įrašyti. Aš taip ir padariau. Tada nufilmavome klipą, ir paleidome su komanda į viešumą. Rezultatas – teigiamas. Buvau kaip mažas vaikas gavęs saldainį, “laimės pilnos kelnės” išleidus pirmą savo oficialų darbą. Tai taip ir prasidėjo mano kelionė šioje muzikinėje kultūroje.
Šiandien man repas – ne tik kad mėgiamiausias muzikos stilius, bet ir mano gyvenimo didelė dalis, gyvenimo būdas. Čia, daug ko išmokau, todėl esu dėkingas REPUI. Ir šiaip, kaip vienas žymesnių atlikėjų Lietuvoje turi posmą savo dainoje – “Nebūtina vaikščiot su buteliu, nebūtina būt būtinu, nebūtina klausyt rap’o – jis liūdina. Bet nors tiesos nenutrina” – Micro One. Todėl linkiu kiekvienam atrasti save.
Susitikime Festivalyje!